Matriarchato samprata

Андрей Тихомиров Matriarchato samprata

Matriarchato samprata

Matriarchatas (is lotynisko zodzio mater – motina ir graikisko zodzio ???? – pradzia, valdzia) – ankstyvas primityvios bendruomenines sistemos istorijos laikotarpis, kuriam budinga lygiaverte, o veliau ir vyraujanti moteru padetis ekonomikoje ir visuomeneje. Savoka „matriarchatas“ taip pat reiskia ankstyvojo primityviosios bendruomenines sistemos laikotarpio socialine sistema.

Visos pasaulio tautos isgyveno matriarchato etapa, kuris ateina iskart po primityviosios bandos eros ir archeologiskai datuojamas velyvuoju paleolitu.

Matriarchatas turi didziuli archeologini masta nuo velyvojo paleolito iki pazengusio neolito. Paleolitas (senasis akmens amzius) tesesi nuo zmogaus atsiradimo (mazdaug pries 1 milijona metu) iki mazdaug 10 tukstantmecio pries Kristu. Fosilinio zmogaus egzistavimo laikotarpis, kuris naudojo skaldytus akmenis, medinius ir kaulinius irankius, vertesi medziokle ir rinkimu, mokesi naudotis ugnimi. Neolitas (naujasis akmens amzius) truko nuo 10 iki 3 tukstantmeciu pries Kristu. Perejimo nuo pasisavinamojo ukio (medziokles, zvejybos, rinkimo) prie gamybines (zemes ukio, galviju auginimo) laikotarpis.

Matriarchatui budingas daugiasalis gamybiniu jegu vystymasis. Ekonomika vystosi pagal medziokles, zvejybos, kapliu auginimo ir naminiu gyvunu auginimo kryptis. Gamybos santykiu pagrindas yra socialine gamybos priemoniu nuosavybe.

Butina atskirti ankstyva matriarchata nuo issivysciusio matriarchato. Pirmasis archeologiskai atitinka velyvaji paleolita ir ankstyvaji neolita. Neseniai siame etape buvo Australijos ir kai kuriu Afrikos bei Pietu Amerikos regionu vietiniai gyventojai. Ukio srityje ankstyvajam matriarchatui budingas rinkimas, medziokle, primityvi zvejyba; tuo pat metu rinkimas yra moteriska darbo saka, medziokle – vyriskoji, o zvejyba uzsiima abi lytys. Siam laikotarpiui budingas vienodas moteru ir vyru statusas, kuris isplaukia is mazdaug vienodos ju dalies ekonomikoje. Pagrindinis socialinis vienetas yra motinu klanas, susietas su kitu klanu per dviguba egzogamija (privaloma santuoka tik tarp siu dvieju klanu nariu). Nera konsoliduotos genties. Santykiai atsekami per motinos linija. Issaugoma grupine santuoka, pereinanti i labiau issivysciusia forma – porine santuoka, taip pat atskira (dislokalu) sutuoktiniu isikurima, kuri pakeicia ju apsigyvenimas zmonos gentineje grupeje (matrilokalinis).

Grupine santuoka yra seniausia santuokos forma, atsirandanti primityvia banda paverciant genciu bendruomene zemutinio ir virsutinio paleolito sanduroje, kaip pirmoji santuokiniu santykiu sutvarkymo forma. Su tokiu santuokos tipu gentis buvo suskirstyta i 2 grupes („santuokos klases“); kiekvienas vienos grupes vyras galejo buti kiekvienos kitos grupes moters sutuoktinis, santuoka tarp tos pacios grupes nariu buvo uzdrausta. Tiesa sakant, grupine santuoka reiske poros sutuoktiniu santuoka, kuri buvo daugiau ar maziau nuolatine, taciau lengvai isyra ir lydima laikinu santuokiniu rysiu. Is sios santuokos susiformavo grupine, arba klasifikacija, giminyste, kurioje giminystes rysiai issiplete i giminaiciu grupes (asmuo tevu vadino ne tik tikruoju tevu, bet ir visus i tevo santuokos grupe itrauktus vyrus; atitinkamai ir visas moteris). kurios priklause seimai, jam buvo „mamos“). i motinos santuokos grupe; visi jo paties santuokos grupes nariai jam buvo broliai ir seserys).

Porine santuoka – tai primityvios bendruomenines sistemos laikais egzistavusi santuokos forma, siejama su matriarchato raida. Vystantis visuomenei, santuoka pasikeite sutuoktiniu rato siaurejimo kryptimi; sugyvenimas porose, kuris ankstyvosiose pirmykstes bendruomenines santvarkos su grupinemis santuokomis tarpsniais buvo tik labai trumpas, primityviosios bendruomenines santvarkos klestejimo laikais tampa pagrindine santuokos forma. Taciau, budama monogamiska, seima porineje santuokoje nebuvo ekonominis visuomenes vienetas. Kiekvienas santuokos poros narys ir toliau buvo tvirtai susijes su savo genciu bendruomene. Susituokusi pora nevykde atskiro ukio, neturejo turto. Siuo atzvilgiu si santuoka nebuvo stabili, santuokinis gyvenimas buvo lengvai isardomas. Vaikai buvo siejami su motinos genciu bendruomene ir skyrybu atveju liko joje.

Tai buvo poru santuoka tarp australu, taip pat tarp irokezu ir daugelio kitu indenu genciu XVIII ir XIX a. Kadangi porine santuoka atsirado matriarchalineje genciu bendruomeneje, kurioje moterys vaidino dideli vaidmeni gamyboje, zmona buvo lygiaverte savo vyro teisems ir uzeme aukstas pareigas. Perejimas nuo porines santuokos prie monogamijos su tarpine patriarchalines seimos forma ivyko del pradines pirmykstes bendruomenes irimo, privacios nuosavybes atsiradimo, del kurio seima atsiskyre nuo klano ir pasikeite gimine. seima i savarankiska vieneta, turinti seimos tevo – savininko – galia.